Maršrutas nr. 137 - Kėdainiai (I dalis)

Kėdainiuose iki šiol stovi škotų pirklių prieš 400 metų statyti pastatai, bet mes ieškosime tarpukario modernizmo.
Kėdainiai nuo seno garsėja savo daržininkystės tradicijomis - agurkų ir pomidorų derliais. Pomidorų augintojas Šteinbachas pirmasis įsirengė telefoną. Didžioji dalis išaugintos produkcijos buvo išvežama į Latviją, Rusiją ir Baltarusiją. Svarbiausia tarpukario Kėdainių pramone galime įvardyti malūnus, įėjusius į Lietuvos energetikos istoriją.
Pirmasis objektas - malūno kompleksas Radvilų gatvėje. Į jį veda dabartinis jo savininkas Gediminas Norkus ir istorikas Vaidas Banys. Į malūną patenkame pro išmuštą skylę. Langai, durys išliko autentiški, tačiau daug kas suniokota. „Ką mes planuojam daryti? Nežinome dar patys. Gal malti pradėsim?“,- juokiasi G. Norkus. Kompleksas yra saugomas valstybės.
Kitas objektas - Skongalių (dar kitaip vadinamas Skobgalio) pramonės laisvasis Nevėžio uostas. Pasak istoriko V. Banio, baigiantis karams buvo pradėta galvoti apie stebuklą - elektrą, kaip „prašmatnų patogumą“. Buvo ieškoma koncesininkų, atsirado keli apsukrūs vyrukai, kurie įkūrė bendrovę „Pramoninkai“. Viena iš savininkų buvo Ruževičius. Elektra brangi, o kokybė tragiška. Laikraščiai rašė: „ką darysi, mokėtum tą kainą, kad tik šviesą turėtum pakenčiamą...“. 1930 metais atsirado elektros tiekimo konkurentas, todėl Ruževičius suorganizavo konkurento įmonės užpuolimą. Spauda, dėl paaiškėjusių jo kėslų ir ankstesnių plėšikavimų, praminė jį „Kėdainių Al Kapone“.
Kitas objektas - kino teatras „Milda“. Broliai Pranas ir Antanas Morkūnai atidarė vieną pirmųjų Lietuvoje kino teatrų. „Kinas buvo nebylus, buvo ekranas paprasčiausiai, už ekrano sėdėjo žmonės ir ten kalbėjo, grojo ar dar kažką darė“,- kino teatro istoriją pasakoja architektas Vytautas Kundrotas.
Tarpukariu Kėdainiuose iškilo ir daugiau modernizmo stiliaus pastatų. Mieste buvo Lietuvos Banko filialas, apskrities ligoninė, gimnazija, „Dirvos“ kooperatyvo pastatas, spaustuvė. Deja, jie visi buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metais, besitraukiančios vokiečių kariuomenės.
Tarpukaryje Kėdainiuose veikė 60 parduotuvių ir 100 smuklių. Pasak V. Kundroto, „toną uždavė Radvilos, pasikvietę škotų pirklius“. Prisidėjo ir prie švietimo lygio mieste pakilimo.
Už Kėdainių miesto, Taučiūnų kaimo laukuose stovi paminklas pirmajam už Lietuvos nepriklausomybę karo lauke žuvusiam kareiviui Povilui Lukšiui, architektas Vytauto Žemkalnis-Landsbergis. Sovietmečiu paminklas nugriautas, apartas ir apsodintas runkeliais. Trys paminklo pakopos simbolizuoja Lietuvos trispalvę, o piramidės forma atkartoja savanorių ženklą.
Laida STOP JUOSTA - sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS!
Bendraukime socialiniuose tinkluose:
Facebook: / stopjuosta
Instagram: / stop_juosta